- aim
- tikslas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Numatomas ir siekiamas žmogaus veiklos ar elgesio veiksmų rezultatas. Jis kartu yra ir veiklos motyvas, lemiantis jos būdą ir priemones. Tikslas priklauso nuo objektyvios tikrovės, pedagoginių ar asmeninių poreikių. Jis jungia įvairius motyvus, kryptingus, nuoseklius žmogaus veiksmus į tam tikrą sistemą, kurios veikimas artina prie numatyto rezultato. Priartėjimo prie tikslo laipsnis leidžia spręsti apie veiklos ar elgesio reikšmingumą. Artėjimo prie rezultato efektyvumas pedagoginiuose tyrimuose įvertinamas kokybine ir kiekybine (statistine) analize. Pedagogikos mokslinių tyrimų pagrindas, modeliuojant naujas pedagoginio proceso tobulinimo ir pertvarkymo sistemas, yra žmogaus laisvo vystymosi koncepcija. Kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi pedagogų naudojami būdai ir priemonės tinka ugdymo tikslui siekti. Todėl svarbu vadovautis ugdymo mokslo išvadomis ir rekomendacijomis, kad mažiau būtų daroma klaidų artėjant prie tikslo. Skiriami socialiniai ir individualieji, strateginiai ir taktiniai, konkretūs ir idealūs, realūs ir nerealūs tikslai. Siekiant realių tikslų yra galimybių juos įgyvendinti, siekiant nerealių – galimybės tik iliuzinės. Dar skiriami ilgalaikiai (sutampantys su visuomenės tikslais), vidutinės trukmės (artimos ateities uždaviniai) ir trumpalaikiai (vienos dienos) tikslai. Pastarieji yra pedagogų veiklos kasdienio darbo svarbiausias komponentas. atitikmenys: angl. aim vok. Ziel rus. цель
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.